Laimėję “Kamštelių vajaus” konkurse EBRU (piešimas ant vandens) pamoką, anksti ryte išvykome į Klaipėdą. Nors daugelio tėvelių širdyse jautėsi nerimo užuominos, bet noras, kad jų vaikai patirtų kažką naujo ir nepaprasto, nugalėjo. Kelionė praėjo itin sklandžiai. Planavę penkis sustojimus apsiėjome tik su vienu – ties Kryžkalniu ir tai labai greitu. Tad vietą, kurioje vyko EBRU pamoka, pasiekime anksčiau nei tikėjomės. Ten mus pasitiko itin svetingai: tik įžengus supažindino su pirmąja taisykle, kad prieš užsiėmimą visi vaikai gali pasivaišinti saldainiais. Vaikai labai apsidžiaugė, bet džiaugsmas truko neilgai. “Piktoji” mokytoja Kristina ėmėsi laužyti taisykles ir pareiškė, kad saldainiai tik po pamokos… 🙂 Tad vaikams beliko tik itin stropiai dirbti, kad galėtų paragauti tų lauktųjų saldainių. Piešimas ant vandens paliko daug įspūdžių. Ne tik dėl to, kad gavosi kūrybingi, spalvingi piešiniai, bet ir pačia savo technologija. Pirmiausia ant vandens teptuką švelniai mušant lyg su būgnu lazdele per delną kuriame fono spalvas, vėliau dedame pagrindinio piešinio spalvas, o tada jau lieka laisvė fantazijai, naudojant įvairiausių dydžių ir formų instrumentus, darome gėlytes, širdutes ir viska ko tik širdis geidžia. O galiausiai, kai teta ištaria burtažodį “Abra kadabra” piešinys nuo vandens persikelia ant popieriaus. Tai tikri meno kūriniai, kuriuos galėsime pamatyti eksponuojamus mokykloje. O tada… pagaliau išlaukti saldainiai, sumuštiniai ir visi užkandžiai, kuriuos gerosios mamos įdėjo mūsų mokiniams. Ir tai dar ne viskas? Atsisveikinę su mielomis tetomis, kurios leido patirti tiek daug nuostabių įspūdžių, patraukėme prie jūros. Priėjus prie pakrantės, iškilo dilema – eiti per smėlį, kaip tikriems jūros mėgėjams ir prinešti ponui Henrikui į autobusiuką kalną smėlio ar eiti molu ir tik iš tolo stebėti bangas. Aišku, kad keliausim smėliu, juk imti smėlį saujomis, bristi į ledinį vandenį taip smagu 🙂 O dar be viso džiaugsmo žvelgiant į tolimą jūros horizontą išdygo milžiniškas krovininis laivas, kuris lyg atsisveikindamas praplaukė visai šalia mūsų. Kai viską pamatėm, liko svarbiausias dalykas – prikimšti pilvus prieš ilgą kelionę namo. Kaip sakėm, taip ir padarėm – kavinėje, visi rinkomės ko tik gurgiantis pilvas reikalavo ir nusprendus, kad tai šventė – gėrėm coca-colas ir valgėm picas. Juk per šventes galima 🙂
